Nors padėti augalas ir gali, geriau prieš naudodami pasikonsultuokite su gydytoju, nes augalas nuodingas.

Kontraindikacijos

Augalas kaupia nuodingąsias medžiagas, dėl to prieš bet kokį naudojimą būtinai pasitarkite su gydytojui.

Naudojimas

Liaudies medicina naudoja alyvų žiedus, lapus bei pumpurus.

Nuoviras naudojamas peršalus, karščiavimui slopinti. Spiritinė žiedų ištrauka naudojama įtrynimui esant sąnarių uždegimui, radikulitui.

Rinkimas ir laikymas

Vaistiniais tikslais renkami neperžydėję, sausi žiedynai. Jie paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Išdžiuvę žiedynai susmulkinami, tinka naudoti vienus metus. Geriausia laikyti sandariuose induose.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga, paplitusi Azijoje. Auginamos soduose ir prie namų dėl dekoratyvių ir itin kvapnių žiedų. Žiedai balti, rausvi, melsvi.

Auginimas

Daugiausiai žiedų auga ant senų alyvų šakų. Kartais išgenėjus alyvos krūmą žiedai gali nepasirodyti keletą metų.

Kiti naudojimo būdai

Dėl kietos, dekoratyvios medienos iš alyvos kamieno daromos rankenos, sagos, kiti smulkūs dirbiniai.
Iš žiedų išgaunamas kvapnus aliejus naudojami parfumerijoje, milų, kremų gamyboje.

Kiti faktai

• Priklausomai nuo alyvų žydėjimo vykdoma kai kurių augalų sėja.
• Džiūdama alyvos mediena linkusi susisukti.
• Alyvos laikomos pavasario ir meilės simboliu.
• Alyvų žieduose kaupiasi daug nektaro, tačiau jis per giliai, kad jį pasiektų bitės. Savo ilgu straubliuku jį gali pasiekti kamanės bei drugiai.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996, p 60-61. ISBN 9986-509-24-6

Kontraindikacijos

Čiobrelio nereikėtų naudoti ilgą laiką ar dideliais kiekiais, nes eteriniame aliejuje esantis timolis gali pakenkti širdžiai, kepenims, padauginus gali pradėti pykinti. Šios vaistažolės preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina gydimui naudoja čiobrelio žolę.

• Čiobrelio žolė pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis, skreplius skystinančiomis savybėmis. Arbatomis gydomas bronchitas, laringitas, kosulys, tracheitas, peršalimas, nemiga bei vidurių pūtimas. Esant prastam burnos kvapui, nuoviru skalaujama burnos ertmė. Išoriškai čiobrelio pavilgai naudojami radikulitui, odos ligoms gydyti. Užpilas veikia nuskausminančiai bei raminančiai.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

• Čiobrelio žolė renkama vasarą, geriausia čiobreliui žydint. Surinkta vaistinė žaliava džiovinama neviršijant 40 C temperatūros.  Išdžiuvusi ai žolei nukuliami lapai bei žiedynai, koteliai vaistams nenaudojami.

Lietuvoje sutinkamos rūšys

1. Paprastasis Čiobrelis (Thymus serpyllum L.)
2. Vaistinis Čiobrelis (Thymus vulgaris L.)
3. Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides L.)

Paprastąjį bei keturbriaunį čiobrelį sutiksime pievose ar pagrioviuose augant natūraliai. Šios rūšys lengvai kryžminasi. Vaistinis čiobrelis auginamas dirbtinai, ūkiuose ar soduose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.92 – 93. ISBN 5-89942-087-1.
2. Vladimiras Ivanovas. “Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam” Vilnius: Asveja, 2000, p. 33. ISBN 9955-464-01-1.
3. V. Butkus, J. Jaskonis, V. Urbonas, V. Červokas. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas, 1987, p. 94.
4. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 51 – 52. ISBN 978-9955-757-50-7
5. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 10. ISBN 9955-416-68-8