Kontraindikacijos

Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija, širdies ligomis. Itin dideli kiekiai arba ilgas šalpusnio preparatų vartojimas gali sukelti kepenų vėžį bei kitus kepenų susirgimus. Augalo žieduose yra daugiau medžiagų galinčių pakenkti kepenims, dėl to, jei yra galimybė, vaistams naudokite lapus.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina naudoja šalpusnio lapus ir žiedus. Iš jų paruošti preparatai mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Jais gydomas lėtinis bronchitas, plaučių ligos, kosulys ir užkimimas,  plaučių uždegimas, raudonligė, mėlynės ir sutinimai, sąnarių uždegimai. Padeda tinstant kojoms, esant sklerodermos opų. Šalpusnis tinkama profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir gripo.

Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų. Sausais susmulkintais lapais aprūkomas ligonis, jei jį kamuoja dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Rinkimas ir laikymas

Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Renkami švarūs, kenkėjų neapgadinti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų gali likti tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi,be pūkų , kartoko skonio.

Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30 – 35 C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir padengta švelniais plaukeliais. Lapai kartoko skonio.

Naudojimas maistui

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui plačiau vartojamas Skandinavijoje.

Paplitimas

Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje.  Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas  laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Žurnalo “Sodo spalvos” priedas, “Žolynų žurnalas”, Nr. 1(13), 2009, p.12-15. “Šalpusnis, arba dėl ko pyksta karaliai”, Edvardas Kazlauskis.
2. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 341-343. ISBN 9955-416-68-8
3. Filomena Taunytė. “Kiek sveria siela” Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 52. ISBN 978-9986-16-633-7
4. Juozas Vasiliauskas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera , 2010, p. 21-22. ISBN 978-9955-38-583-7
5. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 76. ISBN 978-9955-757-50-7