Čiobrelio žolės preparatai liaudies medicinoje naudojami sergant kvėpavimo takų ligomis, esant pilvo pūtimui. Augalas pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekcinėmis savybėmis. Čiobrelio nuoviras naudojamas esant blogam burnos kvapui.

Kontraindikacijos

Čiobrelio nereikėtų naudoti ilgą laiką ar dideliais kiekiais, nes eteriniame aliejuje esantis timolis gali pakenkti širdžiai, kepenims, padauginus gali pradėti pykinti. Šios vaistažolės preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina gydimui naudoja čiobrelio žolę.

• Čiobrelio žolė pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis, skreplius skystinančiomis savybėmis. Arbatomis gydomas bronchitas, laringitas, kosulys, tracheitas, peršalimas, nemiga bei vidurių pūtimas. Esant prastam burnos kvapui, nuoviru skalaujama burnos ertmė. Išoriškai čiobrelio pavilgai naudojami radikulitui, odos ligoms gydyti. Užpilas veikia nuskausminančiai bei raminančiai.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

• Čiobrelio žolė renkama vasarą, geriausia čiobreliui žydint. Surinkta vaistinė žaliava džiovinama neviršijant 40 C temperatūros.  Išdžiuvusi ai žolei nukuliami lapai bei žiedynai, koteliai vaistams nenaudojami.

Lietuvoje sutinkamos rūšys

1. Paprastasis Čiobrelis (Thymus serpyllum L.)
2. Vaistinis Čiobrelis (Thymus vulgaris L.)
3. Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides L.)

Paprastąjį bei keturbriaunį čiobrelį sutiksime pievose ar pagrioviuose augant natūraliai. Šios rūšys lengvai kryžminasi. Vaistinis čiobrelis auginamas dirbtinai, ūkiuose ar soduose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.92 – 93. ISBN 5-89942-087-1.
2. Vladimiras Ivanovas. “Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam” Vilnius: Asveja, 2000, p. 33. ISBN 9955-464-01-1.
3. V. Butkus, J. Jaskonis, V. Urbonas, V. Červokas. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas, 1987, p. 94.
4. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 51 – 52. ISBN 978-9955-757-50-7
5. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 10. ISBN 9955-416-68-8

Kontraindikacijos

Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija, širdies ligomis. Itin dideli kiekiai gali sukelti kepenų vėžį bei kitus kepenų susirgimus. Dėl to šio augalo preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką. Augalo žieduose yra daugiau medžiagų galinčių pakenkti kepenims, dėl to vaistams rekomenduojama naudoti lapus.

Vaistinės savybės

Mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Gydomas lėtinis bronchitas, plaučių ligos, kosulys ir užkimimas,  plaučių uždegimas, raudonligė, mėlynės ir sutinimai, sąnarių uždegimai. Padeda tinstant kojoms, nuo sklerodermos opų. Profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir gripo.

• Gydomas bronchitas, gerklų ir trachėjos uždegimai, bronchinė astmą ir pleuritas.
• Naudojamas net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape.
• Venų uždegimo gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia grietine gaminamas tepalas.
• Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.
• Norint sumažinti kosulį ir užkimimą reikia kelis kartus per dieną gerti labai karštą šalpusnių arbatą su medumi.
• Lapų ir žiedų garais gydomas lėtinis bronchitas.
• Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu.
• Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų katarui, reikia kasdien gerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su sultiniu ar šiltu pienu.
• Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės – padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų.
• Tinstančias kojas reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru.
• Šalpusnių lapų stipraus nuoviro kompresai padeda nuo sklerodermos opų.
• Šalpusnių lapų ir žiedų užpilu arba nuoviru (1 dalis vandens ir 10 dalių žaliavos ) gydomi virškinamojo trakto ir šlapimo takų uždegimai, gerinamas apetitas.
• Šalpusnio žiedų sulčių kompresais gydydavo pūliuojančias žaizdas, pūlinius.
• Sergant lėtine sloga į nosies landas galima įlašinti 3-5 lašus šviežių lapų sulčių, tai palengvina kvėpavimą.
• Šviežiomis sultimis skatinamas prakaitavimas.
• Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų.
• Sausais susmulkintais lapais rūkoma, jei kamuoja dusulys ir pasunkėja kvėpavimas.

Rinkimas ir laikymas

Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Renkami švarūs, kenkėjų neapgadinti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų lieka tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, nepūkuoti, kartoko skonio.

Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30 – 35 C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir su pūkeliu. Lapai kartoko skonio.

Naudojimas maistui

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui vartojamas Skandinavijoje.

Paplitimas

Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje.  Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas  laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Žurnalo “Sodo spalvos” priedas, “Žolynų žurnalas”, Nr. 1(13), 2009, p.12-15. “Šalpusnis, arba dėl ko pyksta karaliai”, Edvardas Kazlauskis.
2. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 341-343. ISBN 9955-416-68-8
3. Filomena Taunytė. “Kiek sveria siela” Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 52. ISBN 978-9986-16-633-7

Susiję nuorodos

1. Ankstyvojo šalpusnio biologinis aprašymas wikipedijoje