Čiobrelio žolės preparatai liaudies medicinoje naudojami sergant kvėpavimo takų ligomis, esant pilvo pūtimui. Augalas pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekcinėmis savybėmis. Čiobrelio nuoviras naudojamas esant blogam burnos kvapui.

Kontraindikacijos

Čiobrelio nereikėtų naudoti ilgą laiką ar dideliais kiekiais, nes eteriniame aliejuje esantis timolis gali pakenkti širdžiai, kepenims, padauginus gali pradėti pykinti. Šios vaistažolės preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina gydimui naudoja čiobrelio žolę.

• Čiobrelio žolė pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis, skreplius skystinančiomis savybėmis. Arbatomis gydomas bronchitas, laringitas, kosulys, tracheitas, peršalimas, nemiga bei vidurių pūtimas. Esant prastam burnos kvapui, nuoviru skalaujama burnos ertmė. Išoriškai čiobrelio pavilgai naudojami radikulitui, odos ligoms gydyti. Užpilas veikia nuskausminančiai bei raminančiai.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

• Čiobrelio žolė renkama vasarą, geriausia čiobreliui žydint. Surinkta vaistinė žaliava džiovinama neviršijant 40 C temperatūros.  Išdžiuvusi ai žolei nukuliami lapai bei žiedynai, koteliai vaistams nenaudojami.

Lietuvoje sutinkamos rūšys

1. Paprastasis Čiobrelis (Thymus serpyllum L.)
2. Vaistinis Čiobrelis (Thymus vulgaris L.)
3. Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides L.)

Paprastąjį bei keturbriaunį čiobrelį sutiksime pievose ar pagrioviuose augant natūraliai. Šios rūšys lengvai kryžminasi. Vaistinis čiobrelis auginamas dirbtinai, ūkiuose ar soduose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.92 – 93. ISBN 5-89942-087-1.
2. Vladimiras Ivanovas. “Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam” Vilnius: Asveja, 2000, p. 33. ISBN 9955-464-01-1.
3. V. Butkus, J. Jaskonis, V. Urbonas, V. Červokas. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas, 1987, p. 94.
4. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 51 – 52. ISBN 978-9955-757-50-7
5. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 10. ISBN 9955-416-68-8

Aklynai, akloji notryna, baltoji dilgėlė, karčioji dilgėlė, nepikta dilgėlė, akloji, baltanotrinės, kurčioji dilgėlė, nekandančioji notryna, panotre

Pavadinimai kitomis kalbomis

Ang.: White dead nettle. Vok.: Weisse Taubnessel.

Kontraindikacijos

Nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.

Veikliosios medžiagos

Žieduose yra iki 3 % rauginių medžiagų apie 0,5 % eterinio aliejaus, gleivių, cukraus, saponinų, iki 720 mg% askorbino rūgšties, flavonoidų, galinės rūgšties, flavoninių glikozidų ir mineralinių medžiagų.

Poveikis

Slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, mažina danties skausmą, gydo bronchitą bei nemigą. Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos, hemorojinių mazgų kraujavimui gydyti. Ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas. Padeda nuo cistito, uretrito, nefrito, pielito, egzemos, didlgelinės, dizinterijos, malerijos.

Vartojimas

• Baltažiedės notrelės žiedų užpilas naudojamas bronchitui gydyti.
• Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir nemigos.
• Notrelės nuoviro kompresais gydomi odos uždegimai, egzemos, kraujavimai.
• Žiedų ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus.

Naudojimas maistui

Jauni lapai valgomi švieži arba verdami. Taip pat naudojami salotoms. Baltažiedė notrelė geras vitamino A šaltinis. Iš išspaustų sulčių gaminamas energijos suteikiantis gėrimas, o iš džiovintos notrelės žolės gaminami naminiai saldainiai.

Paplitimas

Ši vaistažolė Lietuvoje labai dažna. Auga panamėse, pakelėse, bergždynuose, daržuose, krūmuose.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai naudojamas ir visas augalas ir atskiros jo dalys. Džiovinimui dažniausiai renkami notrelės žiedai. Notrelė žydi gegužės – spalio mėn. Giedrą dieną renkami sveiki bei neapvytę žiedai, kurie nuskinami rankomis po kleis nuo taurelės. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama pavėsyje. Išdžiuvę žiedai turi būti standūs, balti arba baltai gelsvi, silpno kvapo ir salstelėjusio skonio.

Biologinis aprašas

Baltažiedė notrelė – daugiametis, 30 – 100cm aukščio užaugantis medingas, žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis. Turi itin tankų šaknų tinklą. Stiebas status arba kylantis, keturbriaunis, kartais šakotas. Lapai priešiniai, 3-8 cm ilgio, 1,5-5 cm pločio, plaukuoti, kiaušiniški. Žiedai balti arba gelsvi beveik bekočiai, 2–2,5 cm ilgio, po 8-9 susitelkę viršutinių lapų pažastyse. Vainikėlis baltas, gelsvas arba nešvariai baltas, 2,0–2,5 cm ilgio, iš 5 suaugusių vainiklapių. Vaisius susideda iš 4 riešutėlių.
Dauginasi šakniastiebiais, palaipomis ir sėklomis.

Galerija