Kontraindikacijos

Nenaudoti kai padidėjęs kraujo krešėjimas, esant alergijai dilgėlėms, sergant tromboze.

Vaistinės savybės

Liaudyje naudojama arba visa dilgėlės žolė arba tik lapai.

• Didžiosios dilgėlės lapuose gausu vitaminų, dėl to arbata bei nuovirai naudojami sergant avitaminoze, esant nusilpusiam organizmui.
  Augale kaupiasi nemažas kiekis geležies, dėl to arbatas naudinga gerti sergantiems mažakraujyste.
  Dilgėlėje esančios medžiagos pasižymi kraujavimą stabdančiomis savybėmis, gerina hemoglobino ir eritrocitų gamybą. Sumaigyti švieži lapai stabdo kraujavimą iš nosies. Nuoviru stabdomi plaučių, žarnyno, gimdos kraujavimai.
  Didesnės koncentracijos lapų nuoviro pavilgai naudojami nudegimams gydyti baigiamuosiuose gijimo procesuose.
  Norėdami atsikratyti pleiskanų ar sustiprinti plaukų šaknis, išplautą galvą galite skalauti dilgėlių lapų nuoviru.
  Minima, kad augale esančios medžiagos jaunoms mamoms skatina pieno išsiskyrimą.
• Iš nupjautų dilgėlių stiebų su visais lapais ruošiamos vantos, kurios naudojamos pirtyje. Toks dilgėlių naudojimas padeda esant reumatui, nerviniams skausmams.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

• Dilgėlių lapai renkami augalui žydint. Galima lapus skinti iškart nuo augalo, tuomet bus reikalingos pirštinės. Kitas būdas, nupjauti dilgėles ir šiek tiek apvytinti, tuomet jos praranda dilginančias savybes. Nuskinti lapai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Tinkamai paruošti, išlieka tamsiai žalios spalvos, kartoki. Paruoštą žaliavą galima naudoti 2 metus.
• Dilgėlių vantas patogiausia ruošti prieš pat naudojimą. Supjautas dilgėlių pluoštas surišamas ir naudojamas kaip tradicinė vanta. Jei bus nupjauti itin jauni stiebai, nuplikyti karštu vandeniu praras savo tvirtumą ir nebus patogu vanotis. Galima surišus  vantas džiovintis vėlesniam naudojimui.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.100 – 101. ISBN 5-89942-087-1.
2. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 71. ISBN 978-9955-757-50-7
3. Autorių grupė. Sudarė Valdas Minius ir Kęstutis Brusokas. “Šeimos daktaras” Vilnius: Avicena, 1994 p. 466-467. ISBN 9986-437-16-4

Aklynai, akloji notryna, baltoji dilgėlė, karčioji dilgėlė, nepikta dilgėlė, akloji, baltanotrinės, kurčioji dilgėlė, nekandančioji notryna, panotre

Pavadinimai kitomis kalbomis

Ang.: White dead nettle. Vok.: Weisse Taubnessel.

Kontraindikacijos

Nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.

Veikliosios medžiagos

Žieduose yra iki 3 % rauginių medžiagų apie 0,5 % eterinio aliejaus, gleivių, cukraus, saponinų, iki 720 mg% askorbino rūgšties, flavonoidų, galinės rūgšties, flavoninių glikozidų ir mineralinių medžiagų.

Poveikis

Slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, mažina danties skausmą, gydo bronchitą bei nemigą. Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos, hemorojinių mazgų kraujavimui gydyti. Ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas. Padeda nuo cistito, uretrito, nefrito, pielito, egzemos, didlgelinės, dizinterijos, malerijos.

Vartojimas

• Baltažiedės notrelės žiedų užpilas naudojamas bronchitui gydyti.
• Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir nemigos.
• Notrelės nuoviro kompresais gydomi odos uždegimai, egzemos, kraujavimai.
• Žiedų ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus.

Naudojimas maistui

Jauni lapai valgomi švieži arba verdami. Taip pat naudojami salotoms. Baltažiedė notrelė geras vitamino A šaltinis. Iš išspaustų sulčių gaminamas energijos suteikiantis gėrimas, o iš džiovintos notrelės žolės gaminami naminiai saldainiai.

Paplitimas

Ši vaistažolė Lietuvoje labai dažna. Auga panamėse, pakelėse, bergždynuose, daržuose, krūmuose.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai naudojamas ir visas augalas ir atskiros jo dalys. Džiovinimui dažniausiai renkami notrelės žiedai. Notrelė žydi gegužės – spalio mėn. Giedrą dieną renkami sveiki bei neapvytę žiedai, kurie nuskinami rankomis po kleis nuo taurelės. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama pavėsyje. Išdžiuvę žiedai turi būti standūs, balti arba baltai gelsvi, silpno kvapo ir salstelėjusio skonio.

Biologinis aprašas

Baltažiedė notrelė – daugiametis, 30 – 100cm aukščio užaugantis medingas, žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis. Turi itin tankų šaknų tinklą. Stiebas status arba kylantis, keturbriaunis, kartais šakotas. Lapai priešiniai, 3-8 cm ilgio, 1,5-5 cm pločio, plaukuoti, kiaušiniški. Žiedai balti arba gelsvi beveik bekočiai, 2–2,5 cm ilgio, po 8-9 susitelkę viršutinių lapų pažastyse. Vainikėlis baltas, gelsvas arba nešvariai baltas, 2,0–2,5 cm ilgio, iš 5 suaugusių vainiklapių. Vaisius susideda iš 4 riešutėlių.
Dauginasi šakniastiebiais, palaipomis ir sėklomis.

Galerija