Ingredientai

- Gerai prinokusios putino uogos (1 dalis)
- Natūralus medus (1 dalis)

Ruošimo būdas

Parenkamas vidutinio dydžio (o,7 – 1 l) stiklinis indas ir iki pusės pridedamas nuo šakelių nuskintų, sausų putino uogų. Toliau stiklainį baigiame pildyti medumi. Stiklainis uždaromas ir padedamas vėsioje vietoje, kol medus tirpdamas ištrauks iš uogų sultis ir taip pasigamins sirupas (7 – 10 d.). Jei medui tirpstant stiklainyje dar atsiras tuščios vietos, ją galite užpildyti papildomai įdėję medaus.

Naudojimas

Kai stiklainyje aiškiai nebematyti medaus, o tik rausvas sirupas,jau galime naudoti. Sirupas padės atsigauti išsekusiam organizmui, papildys vitaminų atsargas, padės skaudančiai gerklei, esant sausam kosuliui. Vartoti po vieną valgomąjį šaukštą porą kartų dienoje. Naudoti tiek sirupą tiek uogas. Jei valgysite uogas, neprarykite kauliukų.

Nepamirškite naudoti sausą šaukštą arba nesemkite sirupo iš viso indo, o įsipilkite, kiek reikia vienam kartui. Į sirupą patekus vandens, jis gali pradėti rūgti. Jei pastebėjote rūgimą nebenaudokite.

Leipamedė, leipša

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl.: Small-leaved Lime. Vok.: Winterlinde.

Kontraindikacijos

Nevartoti jaunimui, esant lytinės funkcijos sutrikimams

Veikliosios medžiagos

Liepų žieduose yra 0,05% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra farnezolio. Taip pat esama hesperidino, kvercetino, tiliacino, gleivių, saponinų, oragninių rūgščių, rauginių ir mineralinių medžiagų, cukraus, vitaminų C, E, karotino, fitoncidų. Lapuose yra vitamino C, baltymų, fitoncidų.

Poveikis

Mažina temperatūrą, slopina uždegimus, vartojamos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, bronchitu, neuralgija, cistitu. Ramina nervų sistemą, truputį mažina kraujo krešėjimą. Padeda iš organizmo pasišalinti chloridams.

Vartojimas

Patariama naudoti vyresniems žmonėms, ypač padidėjus kraujo spaudimui, klimakteriniu periodu. Skalaujama gerklė sergant gleivinės uždegimu, stomatitu, gingvitu, angina. Liaudis gydo kosulį, mažakraujystę, inkstų bei šlapimo pūslės ligas. Kompresais gydomas sąnarių reumatas, podagros skausmai. Arbata prausiamas veidas, plaunami plaukai. Įeina į trauktinių, balzamų sudėtį.

Naudojimas maistui

Iš jaunų lapų pavasarį ruošiamos salotos.

Paplitimas

Lietuvoje auga sodybose, miškuose, prie vandens telkinių.

Rinkimas ir laikymas

Liepžiedžiai renkami pilnai sužydėję, sausi. Skinami kartu su pažiedlapiu. Džiovinami nuo saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Neperdžiovinami, nes subyra į dulkes. Tinkmai išdžiovinti liepų žiedai žalsvai geltoni, salstelėjusio skonio ir itin malonaus kvapo.

Biologinis aprašas

Mažalapė liepa – 20-35m medis. Lapai ilgakočiai, viršutinė pusė žalia, apatinė pilkšva.

Galerija

Liaudiški pavadinimai

gysločius, gyslonas, gyslalapis, gyslažolė, traukas, trūkžolė, raukas

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl.: common plantain, great plantain. Vok.:  breitwegerich.

Kontraindikacijos

Plačialapio gysločio nenaudoti esant padidėjusiam rūgštingumui, dvylikapirštės žarnos opaligei, sergant hyperacidiniu gastritu.

Veikliosios medžiagos

Gyslotyje yra 10% gleivių, tanidų, karčiųjų medžiagų, gliukozido aukubino, alkaloidų (C, K, karotino, U), cholino, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, okaslo), dervų, steroidinių saponinų, fermentų, fitoncidų, flavonoidų, mineralinių druskų (ypač kalio).  Sėklose yra iki 44% gleivių.

Poveikis

Mažina uždegimus, ramina skausmus, stabdo kraujavimą, veikia baktericidiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, lengvina stikosėjimą sergant bronchitu, pneumoskleroze, kokliušu, tuberkulioze. Veikliosios medžiagos gydo opas, žaizdas, šunvotes. Veikia cholesterino apykaitą dėl to taikomos aterosklerozei gydyti.

Vartojimas

Vaistams naudojamos gysločio arbatos, sirupai, spaudžiamos sultys, klojami kompresai.

Naudojimas maistui

Pavasarį jauni lapai naudojami vitaminingoms salotoms.

Paplitimas

Labai dažnas ir daugelio gerai pažystamas žolinis augalas. Dažnai auga prie takų, kleių, pamiškėse, pagrioviuose.

Rinkimas ir laikymas

Renkami sausi, kenkėjų neapgadinti lapai gysločiui žydint. Patirtis  rodo, kad rasti visisškai kenkėjų neapgadintų lapų labai sudėtinga, dėl to surenkami lapai net ir turintys kelias skylutes. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinma gerai vėdinamoje vietoje, apasugota nuo saulės spindulių. Galima džiovinti ir džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava tamsiai žalia, kartoko skonio, silpno kvapo.

Biologinis aprašas

Plačialapis gyslotis – daugiametis žolinis augalas. Žaknys kuokštinės, gana trumpos, baltos spalvos. Lapai apatinėje dalyje gysloti, lygiaias šonais, kiaušiniškos formos. Žiedynas – cilindrinės formos varpa. Sėklos juodos arba rudos.

Galerija

Padeda nuo kosulio.

Ingredientai

• 3 valgomieji šaukštai džiovintų šalpusnių lapų;
• šaukštas medaus;
• šaukštas šviežiai išspaustos citrinos sulčių;
• 250 ml vandens.

Ruošimo būdas ir vartojimas

Į 250 ml užvirinto vandens suberiami 3 valgomieji šaukštai džiovintų šalpusnių lapų. Laukiant kol pritrauks, ant silpnos ugnies virinama 10 minučių. Šiek tiek atvėsinus įdedamas šaukštas medaus, šaukštas išspaustos citrinos sulčių ir viskas gerai išmaišoma. Kosėjant vartojamas po 1-2 valgomuosius šaukštus.

Kontraindikacijos

Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija, širdies ligomis. Itin dideli kiekiai gali sukelti kepenų vėžį bei kitus kepenų susirgimus. Dėl to šio augalo preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką. Augalo žieduose yra daugiau medžiagų galinčių pakenkti kepenims, dėl to vaistams rekomenduojama naudoti lapus.

Vaistinės savybės

Mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Gydomas lėtinis bronchitas, plaučių ligos, kosulys ir užkimimas,  plaučių uždegimas, raudonligė, mėlynės ir sutinimai, sąnarių uždegimai. Padeda tinstant kojoms, nuo sklerodermos opų. Profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir gripo.

• Gydomas bronchitas, gerklų ir trachėjos uždegimai, bronchinė astmą ir pleuritas.
• Naudojamas net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape.
• Venų uždegimo gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia grietine gaminamas tepalas.
• Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.
• Norint sumažinti kosulį ir užkimimą reikia kelis kartus per dieną gerti labai karštą šalpusnių arbatą su medumi.
• Lapų ir žiedų garais gydomas lėtinis bronchitas.
• Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu.
• Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų katarui, reikia kasdien gerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su sultiniu ar šiltu pienu.
• Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės – padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų.
• Tinstančias kojas reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru.
• Šalpusnių lapų stipraus nuoviro kompresai padeda nuo sklerodermos opų.
• Šalpusnių lapų ir žiedų užpilu arba nuoviru (1 dalis vandens ir 10 dalių žaliavos ) gydomi virškinamojo trakto ir šlapimo takų uždegimai, gerinamas apetitas.
• Šalpusnio žiedų sulčių kompresais gydydavo pūliuojančias žaizdas, pūlinius.
• Sergant lėtine sloga į nosies landas galima įlašinti 3-5 lašus šviežių lapų sulčių, tai palengvina kvėpavimą.
• Šviežiomis sultimis skatinamas prakaitavimas.
• Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų.
• Sausais susmulkintais lapais rūkoma, jei kamuoja dusulys ir pasunkėja kvėpavimas.

Rinkimas ir laikymas

Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Renkami švarūs, kenkėjų neapgadinti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų lieka tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, nepūkuoti, kartoko skonio.

Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30 – 35 C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir su pūkeliu. Lapai kartoko skonio.

Naudojimas maistui

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui vartojamas Skandinavijoje.

Paplitimas

Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje.  Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas  laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Žurnalo “Sodo spalvos” priedas, “Žolynų žurnalas”, Nr. 1(13), 2009, p.12-15. “Šalpusnis, arba dėl ko pyksta karaliai”, Edvardas Kazlauskis.
2. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 341-343. ISBN 9955-416-68-8
3. Filomena Taunytė. “Kiek sveria siela” Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 52. ISBN 978-9986-16-633-7

Susiję nuorodos

1. Ankstyvojo šalpusnio biologinis aprašymas wikipedijoje