Literatūroje ji minima kaip vienas geriausių nuotaiką gerinančių natūralių preparatų. Jonažolė dar žinoma kaip plaučių, inkstų, tulžies, širdies ir daugelį kitų negalavimų gydantis augalas. Vaistinei žaliavai skinami žiedai su neilgais žiedkočiais, kurie išdžiovinti tinka naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.

Kontraindikacijos

Jonažolių preparatų nevartoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Naudojant vengti ultravioletinių spindulių, nesikaitinti saulėje.

Vaistinės savybės

Jonažolių žolėje esančios medžiagos pasižymi organizmą aktyvinančiomis, antimikrobinėmis savybėmis, slopina uždegimus. Jų preparatais stabdomas kraujavimas, skatinamas skysčių išsiskyrimas, gerinama kraujotaka. Taip pat naudojama gydant šlapimo takų, inkstų, širdies ligas, nudegimus, hemorojų. Jonažolės pasižymi antidepresinėmis, nuotaiką pakeliančiomis savybėmis.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Jonažolių žolė skinama augalams žydint. Renkamos apie 20 cm ilgio augalų viršūnės su žiedais. Džiovinama surišus kūleliais pakabinus arba plonu sluoksniu paskleidus gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Galima džiovinti džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 ^oC laipsnių temperatūroje. Tinkamai laikymui paruošta jonažolių vaistinė žaliava, išlaiko žalsvą spalvą, būna kartaus sutraukiančio skonio, ją galima naudoti 2 metus.

Kiti faktai

Pievoje galime sutikti jonažolių, kurių žiedų forma ir atspalviai skirtingi.

Asmeniniai pastebėjimai

2011 06 11 Dėl ankstyvos vasaros pievoje jau matyti pirmieji jonažolių žiedai.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Juozas Vasiliauskas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera , 2010, p. 212-214. ISBN 978-9955-38-583-7
2. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 72-73. ISBN 978-9955-757-50-7