Kūno temperatūros padidėjimas leidžia greičiau gamintis antikūnams ir kovoti su ligos sukėlėjais, be to kartu su prakaitu iš organizmo pasišalinamos susikaupę kenksmingos medžiagos.

Paskatinti organizmo prakaitavimą labai nesudėtinga. Tereikia gerti karštos, saldžios arbatos paruoštos su daugiau aromatinių medžiagų turinčiomis žolelėmis: čiobreliais, gervuogėmis, kmynais, krapais, liepžiedžiais, petražolėmis, ramunėlėmis, raudonėliais, žemuogėmis. Reikia nepamiršti, kad žolelės turi tam tikrų kontraindikacijų ir ne visos tiks kiekvienam.

Paruošta karšta arbata (tokia kuri jau nedegina burnos) turi būti išgeriama kuo greičiau ir tuojau pat reikia gultis ir šiltai apsikloti.

Anot E. Šimkūnaitės, liepžiedžių arbatas prakaitavimo skatinimui reikia atsargiai naudoti paaugliams bei klimaksiniu periodu.

Į organizmą patekus ligos sukėlėjams natūraliai ima kilti kūno temperatūra ir pasiekia 39-40 ^o C. Tokioje temperatūroje greičiausiai gaminasi antikūnai. Kai ligos sukėlėjai iš organizmo pašalinami, kūno temperatūra greitai tampa normali.

Neapdairiai naudojant temperatūrą mažinančius vaistus organizmui kliudoma gaminti antikūnus, dažnai dėl to sutrinka normali kūno temperatūros atsistatymo sistema ir po persirgimo temperatūra dar kelias dienas laikosi apie 37 ^o C.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Šimkūnaitė Eugenija. “Sveiko gyvenimo receptai” Vilnius: Žuvėdra, 2007, p. 223-225. ISBN 978-9955-669-22-7
2. Autorių grupė. Sudarė Valdas Minius ir Kęstutis Brusokas. “Šeimos daktaras” Vilnius: Avicena, 1994, p. 540-541. ISBN 9986-437-16-4

Saldžiai, medumi kvepiantys žiedai nuo seno naudojami arbatai, kuria girdomi peršalę, gripu sergantys ligoniai. Žieduose esantys eteriniai aliejai skatina prakaitavimą ir taip padeda sergančiajam kovoti su liga.

Nors augalas turi vaistinių savybių, jame esančios medžiagos panašios į moteriškus lytinius hormonus gali turėti neigiamą poveikį organizmui.

Kontraindikacijos

Nevartoti jaunimui, esant lytinės funkcijos sutrikimams

Poveikis

Mažina temperatūrą, slopina uždegimus, vartojamos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, bronchitu, neuralgija, cistitu. Ramina nervų sistemą, truputį mažina kraujo krešėjimą. Padeda iš organizmo pasišalinti chloridams.

Liepų žiedai dedami į vonias skiriamas gydyti isterijai.

Vartojimas

Patariama naudoti vyresniems žmonėms, ypač padidėjus kraujo spaudimui, klimakteriniu periodu. Skalaujama gerklė sergant gleivinės uždegimu, stomatitu, gingvitu, angina. Liaudis gydo kosulį, mažakraujystę, inkstų bei šlapimo pūslės ligas. Kompresais gydomas sąnarių reumatas, podagros skausmai. Arbata prausiamas veidas, plaunami plaukai. Įeina į trauktinių, balzamų sudėtį.

Rinkimas ir laikymas

Liepžiedžiai renkami pilnai sužydėję, sausi. Skinami kartu su pažiedlapiu. Džiovinami nuo saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Neperdžiovinami, nes subyra į dulkes. Tinkmai išdžiovinti liepų žiedai žalsvai geltoni, salstelėjusio skonio ir itin malonaus kvapo.

Naudojimas maistui

Iš jaunų lapų pavasarį ruošiamos salotos.

Paplitimas

Lietuvoje auga sodybose, miškuose, prie vandens telkinių.

Asmeniniai pastebėjimai

2011 06 09 – Oras labai karštas jau keletą dienų. Ant liepų lapų matyti išsiskyręs lipčius.

2011 05 21 – Ragaujant liepų lapus pastebėjau, kad ilgiau kramtant jie tampa gličios, tirštėjančios konsistencijos. Tokiomis pačiomis tik stipresnėmis glitumo savybėmis pasižymi ir liepų pumpurai.

Galerija

Kontraindikacijos

Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija, širdies ligomis. Itin dideli kiekiai arba ilgas šalpusnio preparatų vartojimas gali sukelti kepenų vėžį bei kitus kepenų susirgimus. Augalo žieduose yra daugiau medžiagų galinčių pakenkti kepenims, dėl to, jei yra galimybė, vaistams naudokite lapus.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina naudoja šalpusnio lapus ir žiedus. Iš jų paruošti preparatai mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Jais gydomas lėtinis bronchitas, plaučių ligos, kosulys ir užkimimas,  plaučių uždegimas, raudonligė, mėlynės ir sutinimai, sąnarių uždegimai. Padeda tinstant kojoms, esant sklerodermos opų. Šalpusnis tinkama profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir gripo.

Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų. Sausais susmulkintais lapais aprūkomas ligonis, jei jį kamuoja dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Rinkimas ir laikymas

Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Renkami švarūs, kenkėjų neapgadinti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų gali likti tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi,be pūkų , kartoko skonio.

Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30 – 35 C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir padengta švelniais plaukeliais. Lapai kartoko skonio.

Naudojimas maistui

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui plačiau vartojamas Skandinavijoje.

Paplitimas

Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje.  Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas  laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Žurnalo “Sodo spalvos” priedas, “Žolynų žurnalas”, Nr. 1(13), 2009, p.12-15. “Šalpusnis, arba dėl ko pyksta karaliai”, Edvardas Kazlauskis.
2. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 341-343. ISBN 9955-416-68-8
3. Filomena Taunytė. “Kiek sveria siela” Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 52. ISBN 978-9986-16-633-7
4. Juozas Vasiliauskas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera , 2010, p. 21-22. ISBN 978-9955-38-583-7
5. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 76. ISBN 978-9955-757-50-7