Apie dobilo laimę nešančias galias pasakoja daugelio šalių legendos ir mitai.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina naudoja dobilo žiedus.

Dobilų žieduose esančios medžiagos valo bei stiprina organizmą, lengvina atsikosėjimą, padeda sergant odos ligomis (egzema, žvyneline), skatina šlapimo išsiskyrimą. Augalo preparatai naudojami menopauzės sukeltiems organizmo sutrikimams gydyti, taip pat slopina sklerozės vystymąsi.

Tokiomis pačiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi ir baltieji dobilai.

Rinkimas ir laikymas

Dobilų žiedai renkami sausi, saulėta dieną. Skinami su kuo trumpesniais koteliais. Surinkus paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami. Tinkamai paruošti tinka naudoti 1 metus, laikomi sausoje vėsioje vietoje.

Paplitimas

Lietuvoje dažniausiai auginami pasėti dobilai, rečiau auga natūralūs, juos vienus nuo kitų atskirti sudėtinga. Mėgstą priesmėlio bei priemolio dirvą. Auga tik saulėtose vietose.

Kiti naudojimo būdai

Jauni lapai bei žiedai gali būti valgomi švieži,  troškinami, iš jų gaminamos salotos, dedama į sriubas. Daigintos dobilų sėklos geras baltymų šaltinis.

Džiovinti jauni dobilų lapai naudojami kaip prieskonis, kurio kvapas panašus į vanilę, jie itin tinka su ryžiais.

Dobilų žiedus galima naudoti audiniams dažyti geltona spalva.

Kiti faktai

Dobilų sėklas platina galvijai paukščiai ir vabzdžiai.

Dobilo lapas ypač su keturiais lapeliais minimas kaip laimės simbolis. Kai kuriuose piešiniuose trilapis dobilas vaizduojamas kaip kryžiaus ženklas.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Zigmantas Gudžinskas, Jadvyga Balvočiūtė. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008, p. 42-43. ISBN 5-430-04643-4.
2. Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž. “Rudenį žydintys augalai” Vilnius: Mokslas, 1991, p. 52. ISBN 5-420-00261-2

Arbatos skatina prakaitavimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, jos galima duoti mažiems vaikams esant vidurių pūtimui. Ramunėlių nuoviras gydo kojų bei rankų prakaitavimą, stiprina plaukų šaknis. Kompresais gydomi furunkulai, nudegimai bei egzemos.

Tinkamoje augti dirvoje ši vaistažolė gali tapti piktžole.

Kontraindikacijos

Ramunėlių preparatų nerekomenduojama vartoti jei sergama infekcinėmis žarnyno ligomis, esant alergijai graižažiedžiams.

Vaistinės savybės

Ramunėlių žiedų arbatos naudojamos viduriuojant, sutrikus menstruacijų ciklui. Augale esančios medžiagos skatina prakaito, tulžies, skrandžio sulčių išsiskyrimą. Nuoviru, dėl ramunėlių dezinfekuojančių savybių, plaunamos traiškanojančios akys, skalaujama burna, žaizdos. Ramunėlėje besikaupianti medžiaga chamazulenas pasižymi audinius regeneruojančiomis, skausmą malšinančiomis savybėmis, dėl to naudojamas egzemoms, smulkiems nudegimams gydyti. Žiedų nuoviru galima plauti galvą, tuomet stiprės plaukų šaknys, sumažės pleiskanų, pašviesės plaukai. Liaudies medicina siūlo nuovire mirkyti labai prakaituojančias rankas ar kojas. Sergant kvėpavimo takų ligomis, galima kvėpuoti ramunėlių garais. Ramunėlės mažina vidurių putimą mažiems vaikams.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Ramunėlių žiedus skiname saulėtą, sausą dieną, tik pradėjus žydėti. Jei žiedlapiai nulinkę žemyn, geriau tokių žiedų nerinkti, nes sudžiuvę žiedai subyrės ir naudojimui bus nelabai tinkami. Auginant ramunėles, žiedus reikia skinti kas 2-3 dienas, nes greitai peržydi.  Skinami su neilgais koteliais, džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje, neaukštesnėje nei 40 oC temperatūroje.

Lietuvoje sutinkamos rūšys

1. Vaistinė ramunė (Matricaria recutica L.)
2. Bevainikė ramunė (Matricaria discoidea L.)

Natūraliai augančias šias ramunių rūšis sutiksime retai. Vaistinė ramunė dažniausiai auginama ūkiuose arba soduose.

Kiti faktai

Patikusioje dirvoje ramunėlės savaime pasisėja, o kartais tampa ir piktžole, kurią tenka naikinti.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.276-277. ISBN 5-89942-087-1.
2. Vladimiras Ivanovas. “Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam” Vilnius: Asveja, 2000, p. 31-32. ISBN 9955-464-01-1.
3. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 42-43. ISBN 978-9955-757-50-7

Kontraindikacijos

Varnalėšos sudėtyje yra medžiagų galinčių sukelti alergines odos reakcijas. Nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo metu, viduriuojant, sergant anemija. Sergant cukriniu diabetu – vartoti labai atsargiai.

Poveikis

Varnalėšų šaknų preparatai skatina šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą,valo kraują, gali būti vartojami nuo alergijos. Kadangi augale esančios medžiagos turi antimikrobinių savybių, ja gydomos egzemos bei žvynelinė. Varnalėšos taip pat stimuliuoja kepenų veiklą, tinka sergant inkstų akmenlige, skrandžio opalige. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad varnalėša buvo naudojama vėžiui gydyti. Tyrimuose, atliktuose su gyvūnais, pastebėta, kad varnalėša mažina cukraus kiekį kraujyje.

Vartojimas

• Šaknų nuoviras išoriškai vartojamas odos ligoms gydyti, stiprina plaukus, stabdo jų slinkimą.
• Šaknų nuoviras geriamas, apetito žadinimui, skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą, geriamas peršalus, karščiuojant.
• Varnalėšų aliejus vartojamas pūliuojančioms žaizdoms, odos nudegimams ir įvairiems odos susirgimams gydyti: egzemoms, seborėjai, pleiskanoms. Taip pat dažnai naudojamas kosmetikoje.
• Esant gleivinės uždegimui – gerklė skalaujama nuoviru.
• Šviežios varnalėšų sultys geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams, šlapimo pūslės ligoms.

Rinkimas ir laikymas

Varnalėšų šaknis geriausia kasti pirmaisiais augimo metais rudenį, arba antrųjų ankstyvą pavasarį. Jei žadate kasti pavasarį, pravartu vietą pasižymėti.  Vėliau augalas vaistinei medžiagai nebetinkamas. Iškastas šaknis reikia nuplauti šaltu vandeniu, nuvalyti smulkias šakeles ir supjausčius  10-15 cm ilgio gabaliukais džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovintos šaknys – pilkai rusvos, silpno kvapo, salstelėjusio šiek tiek sutraukiančio skonio.

Paplitimas

Dažnas šiukšlynų, pakelių augalas. Lietuvoje auga 4 varnalėšų rūšys. Vaistinei medžiagai ruošti tinka visos rūšys, nors dažniau liaudies medicinoje minima Didžioji varnalėša.

Naudojimas maistui

Lietuvoje maistui beveik nenaudojama. Tačiau Kinijoje tai itin vertinamas augalas, kuris auginamas specialiose plantacijose. Tuomet varnalėšų šaknys valgomos virtos bei keptos, gaminami paplotėliai, kotletai net kompotai. Galima dėti į salotas bei sriubas, kaip bulvių pakaitalą.

Asmeniniai pastebėjimai

2011 04 23 Jauni varnalėšos lapai labai kartūs, maniau, kad bus tinkami salotoms, tačiau skonis per daug stiprus net ir maišyti su kitomis salotinėmis daržovėmis.

Galerija