Čiobrelio žolės preparatai liaudies medicinoje naudojami sergant kvėpavimo takų ligomis, esant pilvo pūtimui. Augalas pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekcinėmis savybėmis. Čiobrelio nuoviras naudojamas esant blogam burnos kvapui.

Kontraindikacijos

Čiobrelio nereikėtų naudoti ilgą laiką ar dideliais kiekiais, nes eteriniame aliejuje esantis timolis gali pakenkti širdžiai, kepenims, padauginus gali pradėti pykinti. Šios vaistažolės preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina gydimui naudoja čiobrelio žolę.

• Čiobrelio žolė pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis, skreplius skystinančiomis savybėmis. Arbatomis gydomas bronchitas, laringitas, kosulys, tracheitas, peršalimas, nemiga bei vidurių pūtimas. Esant prastam burnos kvapui, nuoviru skalaujama burnos ertmė. Išoriškai čiobrelio pavilgai naudojami radikulitui, odos ligoms gydyti. Užpilas veikia nuskausminančiai bei raminančiai.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

• Čiobrelio žolė renkama vasarą, geriausia čiobreliui žydint. Surinkta vaistinė žaliava džiovinama neviršijant 40 C temperatūros.  Išdžiuvusi ai žolei nukuliami lapai bei žiedynai, koteliai vaistams nenaudojami.

Lietuvoje sutinkamos rūšys

1. Paprastasis Čiobrelis (Thymus serpyllum L.)
2. Vaistinis Čiobrelis (Thymus vulgaris L.)
3. Keturbriaunis Čiobrelis (Thymus pulegioides L.)

Paprastąjį bei keturbriaunį čiobrelį sutiksime pievose ar pagrioviuose augant natūraliai. Šios rūšys lengvai kryžminasi. Vaistinis čiobrelis auginamas dirbtinai, ūkiuose ar soduose.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.92 – 93. ISBN 5-89942-087-1.
2. Vladimiras Ivanovas. “Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam” Vilnius: Asveja, 2000, p. 33. ISBN 9955-464-01-1.
3. V. Butkus, J. Jaskonis, V. Urbonas, V. Červokas. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas, 1987, p. 94.
4. “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009, p. 51 – 52. ISBN 978-9955-757-50-7
5. L. Čekauskaitė. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003, p. 10. ISBN 9955-416-68-8

Galerija

Leipamedė, leipša

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl.: Small-leaved Lime. Vok.: Winterlinde.

Kontraindikacijos

Nevartoti jaunimui, esant lytinės funkcijos sutrikimams

Veikliosios medžiagos

Liepų žieduose yra 0,05% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra farnezolio. Taip pat esama hesperidino, kvercetino, tiliacino, gleivių, saponinų, oragninių rūgščių, rauginių ir mineralinių medžiagų, cukraus, vitaminų C, E, karotino, fitoncidų. Lapuose yra vitamino C, baltymų, fitoncidų.

Poveikis

Mažina temperatūrą, slopina uždegimus, vartojamos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, bronchitu, neuralgija, cistitu. Ramina nervų sistemą, truputį mažina kraujo krešėjimą. Padeda iš organizmo pasišalinti chloridams.

Vartojimas

Patariama naudoti vyresniems žmonėms, ypač padidėjus kraujo spaudimui, klimakteriniu periodu. Skalaujama gerklė sergant gleivinės uždegimu, stomatitu, gingvitu, angina. Liaudis gydo kosulį, mažakraujystę, inkstų bei šlapimo pūslės ligas. Kompresais gydomas sąnarių reumatas, podagros skausmai. Arbata prausiamas veidas, plaunami plaukai. Įeina į trauktinių, balzamų sudėtį.

Naudojimas maistui

Iš jaunų lapų pavasarį ruošiamos salotos.

Paplitimas

Lietuvoje auga sodybose, miškuose, prie vandens telkinių.

Rinkimas ir laikymas

Liepžiedžiai renkami pilnai sužydėję, sausi. Skinami kartu su pažiedlapiu. Džiovinami nuo saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Neperdžiovinami, nes subyra į dulkes. Tinkmai išdžiovinti liepų žiedai žalsvai geltoni, salstelėjusio skonio ir itin malonaus kvapo.

Biologinis aprašas

Mažalapė liepa – 20-35m medis. Lapai ilgakočiai, viršutinė pusė žalia, apatinė pilkšva.

Galerija

Liaudiški pavadinimai

gysločius, gyslonas, gyslalapis, gyslažolė, traukas, trūkžolė, raukas

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl.: common plantain, great plantain. Vok.:  breitwegerich.

Kontraindikacijos

Plačialapio gysločio nenaudoti esant padidėjusiam rūgštingumui, dvylikapirštės žarnos opaligei, sergant hyperacidiniu gastritu.

Veikliosios medžiagos

Gyslotyje yra 10% gleivių, tanidų, karčiųjų medžiagų, gliukozido aukubino, alkaloidų (C, K, karotino, U), cholino, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, okaslo), dervų, steroidinių saponinų, fermentų, fitoncidų, flavonoidų, mineralinių druskų (ypač kalio).  Sėklose yra iki 44% gleivių.

Poveikis

Mažina uždegimus, ramina skausmus, stabdo kraujavimą, veikia baktericidiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, lengvina stikosėjimą sergant bronchitu, pneumoskleroze, kokliušu, tuberkulioze. Veikliosios medžiagos gydo opas, žaizdas, šunvotes. Veikia cholesterino apykaitą dėl to taikomos aterosklerozei gydyti.

Vartojimas

Vaistams naudojamos gysločio arbatos, sirupai, spaudžiamos sultys, klojami kompresai.

Naudojimas maistui

Pavasarį jauni lapai naudojami vitaminingoms salotoms.

Paplitimas

Labai dažnas ir daugelio gerai pažystamas žolinis augalas. Dažnai auga prie takų, kleių, pamiškėse, pagrioviuose.

Rinkimas ir laikymas

Renkami sausi, kenkėjų neapgadinti lapai gysločiui žydint. Patirtis  rodo, kad rasti visisškai kenkėjų neapgadintų lapų labai sudėtinga, dėl to surenkami lapai net ir turintys kelias skylutes. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinma gerai vėdinamoje vietoje, apasugota nuo saulės spindulių. Galima džiovinti ir džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava tamsiai žalia, kartoko skonio, silpno kvapo.

Biologinis aprašas

Plačialapis gyslotis – daugiametis žolinis augalas. Žaknys kuokštinės, gana trumpos, baltos spalvos. Lapai apatinėje dalyje gysloti, lygiaias šonais, kiaušiniškos formos. Žiedynas – cilindrinės formos varpa. Sėklos juodos arba rudos.

Galerija

Ablažnykas, bliusčiai, liaukažolė, rakažninkas, rėplė, tramas, vočiažolė, pataisėliai

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl.: gill run, ground-ivy. Vok.: Efeugundermann, gemeine Gundelrebe, Efeu-Gundelrebe.

Kontraindikacijos

Padidintos dozės gali sukelti prakaitavimą, sutrikdyti širdies ritmą.

Veikliosios medžiagos

Žolėje yra 0,03-0,06% eterinio aliejaus, 6,7% rauginių medžiagų, cholino, glechomino, cukraus, acto, vyno rūgščių, askorbino rūgšties, antocianinių, dažinių, mineralinių medžiagų bei vitamino C.

Poveikis

Žolės antpilai veikia tonizuojančiai. Jais gydomas bronchitas, bronchinė astma, plaučių uždegimas, šlapimo pūslės, odos ligos, išorinės žaizdos, gerinamas apetitas ir virškinimas, padeda nuo užkimimo, anginos, esant kepenų sutrikimams.

Vartojimas

• Žolės nuoviras vartojamas nuo anginos, užkimimo.
• Iš šviežių lapų išspaustos sultys geriamos, esant kepenų sutrikimams.
• Liaudies medicina pataria jos nuoviru skalauti gerklę sergant angina
• Pavilgais gydomos mažos žaizdelės.

Naudojimas maistui

Jauni lapai vartojami daržovių patiekalams paskaninti, jų dedama į salotas, troškinius, sriubas.

Paplitimas

Auga laukuose, miškuose, pamiškėse, krūmuose, ežerų ir upių pakrantėse, panamėse. Paplitusi visoje Lietuvoje. Labai dažna.

Rinkimas ir laikymas

Vaistams naudojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint gegužės – liepos mėn. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Iš 1 kg žolės gaunama apie 180–200 g vaistinės žaliavos. Tinkamai laikant galima vartoti iki 2 metų.

Biologinis aprašas

Šliaužiančioji tramažolė – daugiametis, 20-60 cm ilgio žolinis augalas. Stiebas gulsčias arba kylantis, plikas arba ties briaunomis plaukuotas. Lapai ilgakočiai, priešiniai, karbuoti apatiniai apskritai inkstiški, viršutiniai apskritai širdiški. Žiedai trumpakočiai, po 2-4 susitelkę lapų pažastyse. Vainikėlis lelijinis, melsvas, kartais raudonas. Taurelė vamzdiška, neryškiai dvilūpė, penkiadantė. Vaisius iš 3 rusvų riešutėlių.

Galerija

Plaučių ligoms bei bronchitui gydyti. Žiemą saugo nuo gripo.

Ingredientai

• Šalpusnių lapai;
• Nebalintas cukrus (Raw).

Ruošimo būdas ir vartojimas

Moliniame inde, geriausia siaurėjančiame puode susluoksniuoti lapus ir cukrų. Tuomet indą uždengti keliais sluoksniais storo popieriaus. Indą užkasti sode, padengiant plonu sluoksniu žemių. Pastovi temperatūra padeda sirupui geriau fermentuotis. Atkasti po 8 savaičių ir susidariusį skystį užvirinti. Sirupo vartoti po arbatinį šaukštelį.

Aklynai, akloji notryna, baltoji dilgėlė, karčioji dilgėlė, nepikta dilgėlė, akloji, baltanotrinės, kurčioji dilgėlė, nekandančioji notryna, panotre

Pavadinimai kitomis kalbomis

Ang.: White dead nettle. Vok.: Weisse Taubnessel.

Kontraindikacijos

Nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.

Veikliosios medžiagos

Žieduose yra iki 3 % rauginių medžiagų apie 0,5 % eterinio aliejaus, gleivių, cukraus, saponinų, iki 720 mg% askorbino rūgšties, flavonoidų, galinės rūgšties, flavoninių glikozidų ir mineralinių medžiagų.

Poveikis

Slopina šlapimo takų uždegimą, lengvina atsikosėjimą, mažina danties skausmą, gydo bronchitą bei nemigą. Plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos, hemorojinių mazgų kraujavimui gydyti. Ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą, naikina bakterijas. Padeda nuo cistito, uretrito, nefrito, pielito, egzemos, didlgelinės, dizinterijos, malerijos.

Vartojimas

• Baltažiedės notrelės žiedų užpilas naudojamas bronchitui gydyti.
• Spiritinė augalo šaknų ištrauka liaudyje buvo vartojama nuo dantų skausmo ir nemigos.
• Notrelės nuoviro kompresais gydomi odos uždegimai, egzemos, kraujavimai.
• Žiedų ištrauka stiprina gimdos raumenų susitraukimus.

Naudojimas maistui

Jauni lapai valgomi švieži arba verdami. Taip pat naudojami salotoms. Baltažiedė notrelė geras vitamino A šaltinis. Iš išspaustų sulčių gaminamas energijos suteikiantis gėrimas, o iš džiovintos notrelės žolės gaminami naminiai saldainiai.

Paplitimas

Ši vaistažolė Lietuvoje labai dažna. Auga panamėse, pakelėse, bergždynuose, daržuose, krūmuose.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai naudojamas ir visas augalas ir atskiros jo dalys. Džiovinimui dažniausiai renkami notrelės žiedai. Notrelė žydi gegužės – spalio mėn. Giedrą dieną renkami sveiki bei neapvytę žiedai, kurie nuskinami rankomis po kleis nuo taurelės. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama pavėsyje. Išdžiuvę žiedai turi būti standūs, balti arba baltai gelsvi, silpno kvapo ir salstelėjusio skonio.

Biologinis aprašas

Baltažiedė notrelė – daugiametis, 30 – 100cm aukščio užaugantis medingas, žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis. Turi itin tankų šaknų tinklą. Stiebas status arba kylantis, keturbriaunis, kartais šakotas. Lapai priešiniai, 3-8 cm ilgio, 1,5-5 cm pločio, plaukuoti, kiaušiniški. Žiedai balti arba gelsvi beveik bekočiai, 2–2,5 cm ilgio, po 8-9 susitelkę viršutinių lapų pažastyse. Vainikėlis baltas, gelsvas arba nešvariai baltas, 2,0–2,5 cm ilgio, iš 5 suaugusių vainiklapių. Vaisius susideda iš 4 riešutėlių.
Dauginasi šakniastiebiais, palaipomis ir sėklomis.

Galerija