Apie dobilo laimę nešančias galias pasakoja daugelio šalių legendos ir mitai.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina naudoja dobilo žiedus.

Dobilų žieduose esančios medžiagos valo bei stiprina organizmą, lengvina atsikosėjimą, padeda sergant odos ligomis (egzema, žvyneline), skatina šlapimo išsiskyrimą. Augalo preparatai naudojami menopauzės sukeltiems organizmo sutrikimams gydyti, taip pat slopina sklerozės vystymąsi.

Tokiomis pačiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi ir baltieji dobilai.

Rinkimas ir laikymas

Dobilų žiedai renkami sausi, saulėta dieną. Skinami su kuo trumpesniais koteliais. Surinkus paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami. Tinkamai paruošti tinka naudoti 1 metus, laikomi sausoje vėsioje vietoje.

Paplitimas

Lietuvoje dažniausiai auginami pasėti dobilai, rečiau auga natūralūs, juos vienus nuo kitų atskirti sudėtinga. Mėgstą priesmėlio bei priemolio dirvą. Auga tik saulėtose vietose.

Kiti naudojimo būdai

Jauni lapai bei žiedai gali būti valgomi švieži,  troškinami, iš jų gaminamos salotos, dedama į sriubas. Daigintos dobilų sėklos geras baltymų šaltinis.

Džiovinti jauni dobilų lapai naudojami kaip prieskonis, kurio kvapas panašus į vanilę, jie itin tinka su ryžiais.

Dobilų žiedus galima naudoti audiniams dažyti geltona spalva.

Kiti faktai

Dobilų sėklas platina galvijai paukščiai ir vabzdžiai.

Dobilo lapas ypač su keturiais lapeliais minimas kaip laimės simbolis. Kai kuriuose piešiniuose trilapis dobilas vaizduojamas kaip kryžiaus ženklas.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Zigmantas Gudžinskas, Jadvyga Balvočiūtė. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008, p. 42-43. ISBN 5-430-04643-4.
2. Jankevičienė R., Lazdauskaitė Ž. “Rudenį žydintys augalai” Vilnius: Mokslas, 1991, p. 52. ISBN 5-420-00261-2

Kontraindikacijos

Plačialapio gysločio nenaudoti esant padidėjusiam rūgštingumui, dvylikapirštės žarnos opaligei, sergant gastritu.

Vaistinės savybės

Plačialapio gysločio žolėje kaupiasi medžiagos, kurios mažina uždegimus, ramina skausmus, stabdo kraujavimą, veikia baktericidiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, kokliušu, tuberkulioze. Veikliosios medžiagos gydo opas, žaizdas, šunvotes. Gyslotyje esama medžiagų veikiančių cholesterino apykaitą organizme, dėl to jo preparatai gali būti taikomi aterosklerozei gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Renkami sausi, kenkėjų neapgadinti lapai gysločiui žydint. Patirtis  rodo, kad rasti visiškai kenkėjų neapgadintų lapų labai sudėtinga, dėl to surenkami lapai net ir turintys kelias skylutes. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje vietoje, apsugotoje nuo saulės spindulių. Galima džiovinti ir džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava tamsiai žalia, kartoko skonio, silpno kvapo.

Naudojimas maistui

Pavasarį jauni lapai naudojami vitaminingoms salotoms.

Paplitimas

Labai dažnas ir daugelio pažįstamas žolinis augalas. Auga prie takų, kelių, pamiškėse, pagrioviuose. Lietuvoje sutinkamos 4 gysl0čių rūšys, visos turi specifinių vaistinių savybių.

Galerija