Bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibišas, lapušnikas, sagutis, varnalėža, velikas, velniarėžiai.

Pavadinimai kitomis kalbomis

Angl.: bardana, greater burdock. Vok.: grosse Klette.

Kontraindikacijos

Varnalėšos sudėtyje yra medžiagų galinčių sukelti alergines odos reakcijas. Nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo metu, viduriuojant, sergant anemija. Sergant cukriniu diabetu – vartoti labai atsargiai.

Veikliosios medžiagos

Varnalėšų šaknyse  gausu polisacharido inulino, flavanoidų, proteinų, gleivių, raugų, cholino, karotinoidų, vitaminų,  taip pat randama poliacetileninių junginių, pasižyminčių antibiotikams būdingu poveikiu.

Poveikis

Varnalėšų šaknų preparatai skatina šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą,valo kraują, gali būti vartojami nuo alergijos. Kadangi augale esančios medžiagos turi antimikrobinių savybių, ja gydomos egzemos bei žvynelinė. Varnalėšos taip pat stimuliuoja kepenų veiklą, tinka sergant inkstų akmenlige, skrandžio opalige. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad varnalėša buvo naudojama vėžiui gydyti. Tyrimuose, atliktuose su gyvūnais, pastebėta, kad varnalėša mažina cukraus kiekį kraujyje.

Vartojimas

• Šaknų nuoviras išoriškai vartojamas odos ligoms gydyti, stiprina plaukus, stabdo jų slinkimą.
• Šaknų nuoviras geriamas, apetito žadinimui, skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą, geriamas peršalus, karščiuojant.
• Varnalėšų aliejus vartojamas pūliuojančioms žaizdoms, odos nudegimams ir įvairiems odos susirgimams gydyti: egzemoms, seborėjai, pleiskanoms. Taip pat dažnai naudojamas kosmetikoje.
• Esant gleivinės uždegimui – gerklė skalaujama nuoviru.
• Šviežios varnalėšų sultys geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams, šlapimo pūslės ligoms.

Naudojimas maistui

Lietuvoje maistui beveik nenaudojama. Tačiau Kinijoje tai itin vertinamas augalas, kuris auginamas specialiose plantacijose. Tuomet varnalėšų šaknys valgomos virtos bei keptos, gaminami paplotėliai, kotletai net kompotai. Galima dėti į salotas bei sriubas, kaip bulvių pakaitalą.

Paplitimas

Dažnas šiukšlynų, pakelių augalas. Lietuvoje auga 4 varnalėšų rūšys. Vaistinei medžiagai ruošti tinka visos rūšys, nors dažniau liaudies medicinoje minima Didžioji varnalėša.

Rinkimas ir laikymas

Varnalėšų šaknis geriausia kasti pirmaisiais augimo metais rudenį, arba antrųjų ankstyvą pavasarį. Jei žadate kasti pavasarį, pravartu vietą pasižymėti.  Vėliau augalas vaistinei medžiagai nebetinkamas. Iškastas šaknis reikia nuplauti šaltu vandeniu, nuvalyti smulkias šakeles ir supjausčius  10-15 cm ilgio gabaliukais džiovinti gerai vėdianamoje patalpoje arba džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovintos šaknys – pilkai rusvos, silpno kvapo, salstelėjusio šiek tiek sutraukiančio skonio.

Biologinis aprašas

Didžioji varnalėša – dvimetis 60-180 cm aukščio žolinis augalas. Lapai dideli, kotuoti, plačiai širdiški, smulkiai dantyti, viršutinė pusė žalia, apatinė – pilka, apaugusi pūkeliais. Stiebas status, šakotas, stambesnėse vietose tuščiaviduris. Žiedai turi kabliškas ataugėles, pats žiedo vidurys – alyvinis. Žiedus sukrauna antrais augimo metais,  pražysta liepos-rugpjūčio mėn.