Gira – labai silpnas alkoholinis gėrimas (iki 2,2% alkoholio) nuo neatmenamų laiku gaminamas rytų Europoje. Gira gaunama vykstant rūgšties ir alkoholio fermentacijai. Tradiciškai gira yra gaminama iš įvairių miltų, ruginės duonos, cukraus, vaisių, užpilamų vandeniu. Giroje yra didelis kiekis vitamino B. Gira naudojama liaudies medicinoje peršalimui, karščiavimui, bei kitiems negalavimams gydyti.
Pirmieji giros receptai Lietuvos teritorijoje siekia XVI a. Gira buvo mėgstama visų luomų tiek bajorų dvaruose, tiek valstiečių trobose mokėjo gaminti girą. Žinoma, kad nuo XIX a pradėta gaminti pramoniniu būdu.
Žinoma apie 100 įvairių receptų, kurių gamyboje naudojami įvairūs javų produktai, uogos, vaisiai, augalų žiedai, pumpurai, sula, sultys, vaistingieji augalai, netgi pienas. Pagal gamyboje naudojamą technologiją giros skirstomos į raugintas, keptines ir šustines.
Teigiamas giros poveikis organizmui buvo pastebėtas dar gilioje senovėje. Ji buvo naudojama ne tik troškuliui malšinti, bet ir žaizdoms plauti, gerinti inkstų ir kepenų darbui. Gira buvo naudojama netgi kaip kosmetinė priemonė – buvo pastebėta, kad prausiantis gira, oda tapdavo skaistesnė ir glotnesnė.
XIX a. Rusijoje gira buvo populiarinama garsių medikų – N. Pirogovo, N. Sklifosovskio, I. Pavlovo. Ligoniams giros buvo duodama kaip priemonės, apsaugančios kepenis nuo cirozės, žarnyną nuo gastritų, kolitų ir opaligės. Medaus gira buvo rekomenduojama kaip priemonė anginos ir peršalimo ligų profilaktikai. Razinų gira buvo rekomenduojama kraujagyslių, nervų, raumenų negalavimams gydyti, mėtų gira – neurozei, nemigai, hipertonijai malšinti.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira padeda gerinti virškinimą, gerina apetitą, stimuliuoja tulžies ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, plauna žarnyno traktą nuo šlakų.
Patiko