Sidabražolė, pelkinė (lot. Potentilla palustris L.)

Ilgiau pabraidę po pelkes ar pavaikščioję prie seklesnių vandens telkinių galime sutikti pelkinę sidabražolę, kuri vasarą pasipuošia nepaprasto grožio raudonais žiedais, o rudenį dovanoja vaistingus šakniastiebius.

Šis augalas  tiks organizmą stiprinančiai, bendrą savijautą gerinančiai ir jokio šalutinio poveikio neturinčiai arbatai, spiritiniams užpilams ar net grožio tepalams ruošti.

Kontraindikacijos

Nepastebėti jokie simptomai ar šalutinis poveikis, kuriuos sukeltų pelkinė sidabražolė ar jos preparatai.

Vartojimas

Vaistinei žaliavai liaudies medicina naudoja pelkinės sidabražolės šakniastiebius, kartais lapus. Dažniausiai minimos organizmą stiprinančios, priešvėžinės savybės. Šis augalas dedamas į kosmetines priemones, grožio tepalus, maišant su kitais vaistiniais augalais, vašku, pikiu, gintaro pudra, aliejais.

Iš pelkinės sidabražolės paruoštą arbatą galima gerti ilgai, ji neturi neigiamo poveikio. Spiritinis smulkintų šakniastiebių užpilas (trečdalis indo žaliavos likusi 70 laipsnių spirito) gali būti naudojamas girgždantiems sąnariams įtrinti. Tuo tarpų sūdyti šakniastiebiai tiks grožio vonioms.

Rinkimas ir laikymas

Pelkinės sidabražolės šakniastiebiai renkami rudenį, lapams pradėjus gelsti arba pavasarį jiems dar tik pasirodant. Augalas raunamas paprasčiausiai traukiant jį už stiebo, kuris pakankamai tvirtas ir nenutrūksta. Dažniausiai aptinkamas vandenyje arba drėgnose vietose. Pelkėje augančios sidabražolės lengvai raunasi be papildomų priemonių.

Nuo surautų šakniastiebių pašalinami lapai, pagal poreikį nuplaunamos likusios žemės. Taip paruošti šakniastiebiai laikomi sausai, kol visiškai sudžiūva smulkios šaknelės. Padžiovinti šakniastiebiai nubraukiami, geriausiai apsimovus švariomis pirštinėmis, taip pašalinant sudžiuvusias smulkias šaknelės. Gauti šakniastiebiai sudrožiami aštriu peiliu, pjaunant šiek tiek įstrižai stiebo. Gauta smulkinta medžiaga galutinai baigiama džiovinti.

Pilnai išdžiovinti šakniastiebiai supilami į popierinius maišelius ar molinius, keraminius indus ir laikomi sausoje tamsioje vietoje.

Surinkti šakniastiebiai gali būti sūdomi.

Paplitimas

Lietuvoje augalas dažnas. Aptinkamas pelkėtose, drėgnose vietose, šalia upelių ir griovių. Auga pavieniui, dažniau nemažais sąžalynais.

Lietuvoje išlikęs kaip Priearktinės zonos reliktinis augalas. Sausinant pelkes, gausėjant bebrų populiacijai šio vertingo augalo Lietuvoje gerokai sumažėjo.

Kiti naudojimo būdai

Pelkinėje sidabražolėje esančios medžiagos dažo šilką raudona spalva.

Susiję straipsniai

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas:

  1. Jonas Skonsmanas. Žalioji sanatorija. “Naminiai produktai iš pelkinės sidabražolės šakniastiebių”
Straipsnis papildytas: Liepos 9, 2014

Komentarai