Šaltalankis, dygliuotasis (lot. Hippophae rhamnoides)
Ilgokais dygliais šaltalankis gina savo uogas nuo susidomėjusių smalsuolių. O gina ne veltui, nes šaltalankio uogos vitaminingos, jose esančios medžiagos pasižymi regeneracinėmis, riebalų apykaitą organizme reguliuojančiomis savybėmis.
Iš surinktų uogų spaudžiamos skanios sultys, iš išspaudų gaminamas gydomasis aliejus.
Kontraindikacijos
Uogų ir jų preparatų nepatartina naudoti vyresniems žmonėms, esant kasos uždegimui, viduriuojant. Nenaudoti dideliais kiekiais, nes gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimų, kankinti nemiga.
Vaistinės savybės
Vaistinėmis savybėmis pasižymi šaltalankio sultys bei aliejus. Sultys naudojamos organizmui stiprinti, papildo jo vitaminų atsargas taip pat didina skrandžio rūgštingumą, gerina virškinimą.
Šaltalankių aliejus turi regeneracinių savybių dėl to naudojamas žaizdoms, nudegimams, opoms, praguloms gydyti, esant gimdos kaklelio erozijoms. Minimos ir cholesterolio kiekį kraujyje mažinančios šaltalankių aliejaus savybės, tad tai gali būti tinkama profilaktika aterosklerozei.
Rinkimas ir laikymas
Dažniausiai renkamos šaltalankių uogos. Skinamos kol nepernokę, rugpjūčio – rugsėjo mėn. Surinktas uogas reikia kuo greičiau sunaudoti, nes ima rūgti ir gesti. Jas galima šaldyti (sunaudoti ne vėliau kaip 6 mėn.), džiovinti, spausti sultis. Džiovintos uogos laikomos stikliniuose induose iki metų.
Šaltalankius galima rinkti žiemą, tuomet juose daugiau vitamino E.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje aptinkamas retokai, tačiau tinkamose dirvose auga nemažais sąžalynais. Specialiai auginamos bespyglės, didesnius vaisus vedančios rūšys.
Kiti naudojimo būdai
Dėl paviršiuje augančių šaknų šaltalankiai tinka šlaitų bei pylimų sutvirtinimui. Tinka gyvatvorėms, nes pakenčia karpymą.
Iš šaltalankių uogų ruošiamos tyrelės, jų dedama į gėrimus ir patiekalus.
Galerija
Naudotos literatūros sąrašas
- Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005, p. 346-349 . ISBN 9955-575-73-5