Putinas

Putino žievė liaudyje dažniausiai naudojama moteriškiems negalavimams gydyti. Tuo tarpu putino uogų sultimis stiprinamas organizmas, gerinamas sutrikęs virškinimas,  sirupu gydomas sausas kosulys bei širdies kraujagyslių ligos.

Kontraindikacijos

Nepilnai prinokę putino uogos lengvai nuodingos. Sunaudojus didesnį jų kiekį gali pasireikšti pykinimas bei viduriavimas.

Vaistinės savybės

Liaudis gydymui naudoja putino žievę, uogas bei lapus. Kiekviena augalo dalis naudojama skirtingiems negalavimams gydyti.

• Putino žievė pasižymi sutraukiančiomis, atpalaiduojančiomis savybėmis. Ja dažniausiai gydomi moterų negalavimai: skausmingos mėnesinės, gimdos spazmai po gimdymo. Taip pat padeda esant astmai, hemorojui.
• Putino uogų sultys naudojamos išsekusiam organizmui atgaivinti, esant vitaminų trūkumui. Paruoštą putino uogų ir medaus sirupą galima naudoti esant sausam kosuliui, skaudančiai gerklei nuraminti. Minima, kad uogų sirupas padeda sergant širdies kraujagyslių ligomis.
• Putino lapai naudojami rečiau, tačiau žinomos jų šlapimo išsiskyrimą skatinančios savybės. Antpilas naudojamas viduriams laisvinti.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

• Putinio žievė renkama pavasarį lapams nespėjus išsiskleisti arba rudenį kol lapai dar neparudavę ir nepradėję kristi. Žievė apipjaunama aplink stiebą žiedais ir perpjaunama išilgai. Nulupus susmulkinama ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje apie 40 C temperatūroje.
• Putino uogos renkamos tik gerai prinokę, pakastos pirmųjų šalnų. Kitu atveju būna karčios. Surinktos uogos naudojamos šviežios arba džiovinamos 60 – 80 C temperatūroje. Sudžiuvę būna karstelėję, rūgščios, tamsiai raudonos spalvos.
• Putino lapai renkami vasarą, ankstyvą rudenį, kol žali. Užpilams naudojami švieži.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

1. Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p. 264 – 265. ISBN 5-89942-087-1.
2. Vladimiras Ivanovas. “Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam” Vilnius: Asveja, 2000, p. 46 – 47. ISBN 9955-464-01-1.
3. Zigmantas Gudžinskas. “Kur uogauti Lietuvoje” Kaunas: Šviesa, 2008,  p. 48 – 49. ISBN 978-5-430-05318-8.
4. V. Butkus, J. Jaskonis, V. Urbonas, V. Červokas. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas, 1987, p. 54.

Žymos: