Garšva, paprastoji (lot. Aegopodium podagraria L.)

Straipsnis papildytas: Gegužės 23, 2011

Paprastoji garšva – dažnai sodininkų ir daržininkų iš dirvos su keiksmais išplėšiamas augalas, pasižymintis savitomis vaistinėmis savybėmis. Jau nuo seno garšvos buvo specialiai auginamos maistui ir naudojamos kaip vaistas nuo podagros. Nuo šios vyresnius vyrus kankinančios ligos ir yra kilęs augalo lotyniškas pavadinimas Aegopodium podagraria.

Kontraindikacijos

Garšvų nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.

Vaistinės savybės

Garšvų žolės preparatai nuo seno naudoti gydyti podagrai. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės.  Žolės antpilas pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis. Paruošus garšvų lapų kompresus gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos vietos, malšinamas sąnarių skausmas.

Šutintų garšvų lapų bei šaknų kompresas daugeliu atveju veiksmingas gydant sėdimojo nervo uždegimą. Tokiu atveju kompresas keičiamas nuolatos.

    Rinkimas ir laikymas

    Garšvų lapus galima rinkti nuo pat pavasario iki rudens kol jie dar žali. Kadangi šie augalai dažniausiai veši gausiais sąžalynais, rinkimas gana greitas. Sudėtingiau tinkamai garšvas išdžiovinti, nes esant netinkamam vėdinimui ar paklojus surinktus lapus storesniu sluoksniu jie greitai ima kaisti ir šusti. Dėl to džiūstančius garšvų lapus reikia dažnai pavartyti, paskleisti plonu sluoksniu, džiovinimui parinkti labai gerai vėdinamą vieta, kurioje nėra tiesioginių saulės spindulių.

      Paplitimas

      Garšvos Lietuvoje sutinkamos dažnai, nemėgstamos sodininkų bei daržininkų ir naikinamos kaip piktžolės. Auga pakelėse, pakrūmėse, patvoriuose, lapuočiuose miškuose. Mėgsta vidutinio drėgnumo, trąšų dirvožemį, auga tiek saulės atokaitoje tiek ir kitų augalų šešėlyje. Esama ir dekoratyvių garšvų rūšių, kurios nėra tokios veislios, tačiau natūralioje gamtoje tokių nesutiksime.

      Kiti faktai

      Rūšis invazinė, neprižiūrint ima greitai plėstis ir nustelbia žemesnę augmeniją.

      Maistui garšvų lapai naudojami pavasarį iki joms pražystant. Vėliau pakinta jos skonis, be to atsiranda vidurius laisvinantis poveikis. Norint visą vasarą valgyti garšvų lapus galima žiedynus išlaužti.

      Asmeniniai pastebėjimai

      2011 05 23 Pasirodo garšvoms sužydėjus neberekomenduojama valgyti jų lapų, nes tada jos pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis.

      2011 05 12 Lapams pilnai suaugus jų skonis tapo stipresnis.

      2011 04 23 Jaunų lapų skonis primena petražoles. Tinka valgyti sumaišius su įprastomis salotomis. Tikėjausi, kad skonis bus žymiai aitresnis, o paaiškėjo kad lengvas ir malonus.

      Galerija

      Naudotos literatūros sąrašas

      1. Zigmantas Gudžinskas, Jadvyga Balvočiūtė. “Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui” Kaunas: Šviesa, 2008, p. 48-49. ISBN 5-430-04643-4

      Komentarai: 2

      1. Arti rašo:

        Visur taip gražiai rašo apie šią piktžolę… O man tai pikčiausia piktžolė, niekaip neįmanoma jos išnaikint, nes auga VISUR – pakrumėse, patvoryse, lenda šaknys visur! Tikrai negailėsiu nei pinigų, nei “roundup’o”, kad išnaikint ją savo sklype.
        Ir tikrai nesodinkit jos savo daržuose-soduose, nes turėsit bėdą naikinant vėliau. Jei norisi paeksperimentuot su valgymu, tai pilna tų garšvų apleistuose plotuose ir pan. ;)

      2. L rašo:

        Nelabai tas Roundupas ima, nes 2k. stipresniu mišiniu purškiau. O gi nieko. Neišnyko.

      Komentuokite