Liaudiški pavadinimai
baltapusnė, baltapusniai, baltapusiai, močeka, močekalapis, močekėlė, močelapis, močlapis, peršautė, šalpusiai, šaltapusnė, šaltapusis, šaltašonis, šaltpusnis, žalpusniai, žalpusnės
Pavadinimai kitomis kalbomis
Angl.: Common colt’s-foot, coughwort, horsehoot; vok.: Brendlattich, gemeiner, Huflattich.
Kontraindikacijos
Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija. Itin dideli kiekiai gali sukelti kepenų vėžį bei kitus kepenų susirgimus. Dėl to šio augalo preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką. Augalo žieduose yra daugiau medžiagų galinčių pakenkti kepenims, dėl to vaistams dažniau naudojami lapai.
Veikliosios medžiagos
Lapuose randama iki 2,63% karčiųjų glikozidų, sitosterino, galinės, obuolių vyno, palmitino ir stearino rūgščių, saponinų, 5.18 mg% karotinoidų, 5 mg% askorbino rūgšties, inulino, dekstrino, rauginių 15,4-18,2%, mineralinių medžiagų ir bei C.
Poveikis
Mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Gydomas lėtinis bronchitas, plaučių ligos, kosulys ir užkimimas, plaučių uždegimas, raudonligė, mėlynės ir sutinimai, sąnarių uždegimai. Padeda tinstant kojoms, nuo sklerodermos opų. Profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir gripo.
Vartojimas
- Gydomas bronchitas, gerklų ir trachėjos uždegimai, bronchinė astmą ir pleuritas.
- Naudojamas net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape.
- Venų uždegimo gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia grietine gaminamas tepalas.
- Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.
- Norint sumažinti kosulį ir užkimimą reikia kelis kartus per dieną gerti labai karštą šalpusnių arbatą su medumi.
- Lapų ir žiedų garais gydomas lėtinis bronchitas.
- Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu.
- Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų katarui, reikia kasdien gerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su sultiniu ar šiltu pienu.
- Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės – padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų.
- Tinstančias kojas reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru.
- Šalpusnių lapų stipraus nuoviro kompresai padeda nuo sklerodermos opų.
- Šalpusnių lapų ir žiedų užpilu arba nuoviru (1 dalis vandens ir 10 dalių žaliavos ) gydomi virškinamojo trakto ir šlapimo takų uždegimai, gerinamas apetitas.
- Šalpusnio žiedų sulčių kompresais gydydavo pūliuojančias žaizdas, pūlinius.
- Sergant lėtine sloga į nosies landas galima įlašinti 3-5 lašus šviežių lapų sulčių, tai palengvina kvėpavimą.
- Šviežiomis sultimis skatinamas prakaitavimas.
- Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų.
- Sausais susmulkintais lapais rūkoma, jei kamuoja dusulys ir pasunkėja kvėpavimas.
Naudojimas maistui
Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui vartojamas Skandinavijoje.
Paplitimas
Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje. Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.
Rinkimas ir laikymas
Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Renkami švarūs, kenkėjų neapgadinti žiedai. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų lieka tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, nepūkuoti, kartoko skonio.
Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30 – 35 C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir su pūkeliu. Lapai kartoko skonio.
Biologinis aprašas
Ankstyvasis šalpusnis vienas pirmųjų pavasario žiedų. Tai gana smulkus, dažniausiai plantacijomis augantis žolinis augalas. Augalo šakinis šakota , stora apie 20-25 cm ilgio. Priklausomai nuo augimo sąlygų, žiedstiebiai 10-30 cm aukščio. Kiekvienas jų apaugęs mažais smailėjančiais, pūkuotais lapeliais. Žiedai 2-3 cm skersmens, po vieną graižą žiedstiebio viršūnėje. Iš vieno kelmo išauga iki 8-10 žiedstiebių. Nužydėjus lieka pūkiniai kamuoliukai – lukštavaisis su skristuku.
Po žydėjimo žiedstiebiai visiškai nunyksta ir vietoj jų išauga dideli žali, širdiški, smulkiai dantyti lapai. Lapų viršus tamsiai žalias, o apačia su pilku pūkeliu.
Augalas dauginasi tiek šakniastiebiais tiek sėklomis.
Patiko